Žaidimai lauke vaikams

Kas gali būti smagiau už nuotaikingus ir linksmus žaidimus su bendraamžiais ar visa šeima lauke? Žaidimai lauke suburia bendraminčius, sukuria smagią nuotaiką, plečia akiratį, lavina atmintį, mąstymą ir reakciją. Žaisdami vaikai mokosi laikytis nustatytų taisyklių, priimti sprendimus, lavina vaizduotę, juda ir sportuoja. Didelę reikšmę taip pat turi ir emocinis pasitenkinimas, kuris sukuria bendrystės jausmą žaidžiant komandoje. Tad šįkart viskas – apie žaidimus!

Žaidimai dažniausiai skirstomi pagal juose galinčiųjų dalyvauti asmenų skaičių, pagal dinamiką (t. y. judrūs ir statiški žaidimai) bei pagal dalyvių amžių. Visas šias grupes bei po keletą konkrečių žaidimų pavyzdžių, priskiriamų kiekvienai grupei, aptarsime žemiau.

Žaidimai lauke pagal dalyvių skaičių

Grupiniai žaidimai, tai – žaidimai, kuriuose dalyvauja grupė įvairaus amžiaus asmenų. Šie žaidimai gali būti ir statiški, ir dinamiški, judrūs. Jie turi būti suprantami ir įveikiami įvairaus amžiaus asmenims, dalyvaujantiems žaidime. Be abejo, tam būtina išsiaiškinti žaidimų taisykles bei jų laikytis.

Štai pora grupinių žaidimų lauke pavyzdžių:

Žaidimas akmenukais (žaidžia 4-10 asmenų). Kiekvienas žaidėjas turi turėti po tris plokščius nedidelius akmenėlius. Išrenkamas vienas žaidėjas, kuris metą vieną akmenuką, kuris tampa taikiniu. Vėliau visi iš eilės meta savo akmenukus ir stengiasi numesti kuo arčiau „taikinio“. Kai visi žaidėjai numeta savo akmenukus, pradedamos skaičiuoti „akelės“. Tas akmenukas, kuris nukrito arčiausiai „taikinio“ gauna dvi akeles, visi kiti po vieną. Laimi tas, kuris daugiausiai akelių surinko.
Šuo ir kiškis (žaidžia 6-10 asmenų). Žaidėjai išsirenka greičiausią dalyvį. Jis pasako žaidime dalyvaujančio žmogaus vardą, kurį norėtų pagauti. Jis (arba kitaip – gaudomasis) yra „kiškis“. Jei gaudant „kiškį“ kuris nors žaidėjas perbėga kelią tarp „šuns“ ir „kiškio“, „ šuo“ turi mesti pirmąjį gaudomą žaidėją ir gaudyti naująjį. Kai „šuo“ sugauna „kiškį“, pastarasis tampa „šuniu“.

Poriniai žaidimai, tai – žaidimai, kai žaidžiama dviese arba dalyvaujant dvejoms poroms (gali dalyvauti ir daugiau žaidėjų).

Persekiotojas (žaidžiama poroje). Vienas žaidėjas iš poros metą rutulį, o kito porininko užduotis pirmojo rutulį kliudyti. Jei kliudo – gauna vieną akelę ir vėl žaidžia su savo rutuliu. Jei nekliudo pirmojo žaidėjo rutulio, tai pastarasis savo rutuliu taip pat taiko į priešininko rutulį. Kiekvienas pradeda nuo tos vietos, kur rutulys sustoja. Laimi tas, kuris pirmas surenka dešimt akelių.
Vienas prie muštuko (žaidžiama poroje). Vienas žaidėjas meta kamuolį ir muša jį muštuku. Kitas žaidimo dalyvis stovi toliau ir stengiasi pagauti kamuolį. Jei pavyksta sugauti nenukritusį kamuolį ant žemės, žaidėjas eina jį mėtyti. O tas, kuris mėtė, tuomet eina gaudyti. Jei kamuolys nukrenta žemėn nesugautas, tuomet yra grąžinamas mėtančiajam. Kamuolį mušti reikia taip, kad būtų įmanoma sugauti. Kamuolio mesti taip, kad jis riedėtų žeme – negalima.

Žaidimai vaikams pagal dinamiką: judrieji

Pagal žaidimo dinamiką žaidimai skirstomi į judriuosius ir statiškus. Sportiškiems ir vikriems žaidėjams judrieji žaidimai yra puikus pasirinkimas, nes suteikia galimybę pajudėti ir patirti puikių emocinių išgyvenimų. Juos žaidžiant reikia greitai reaguoti, perbėgti iš vienos vietos į kitą, atlikti nesudėtingus judesius, gaudyti kamuolį, šokinėti, aktyviai ir kūrybingai prisitaikyti prie žaidimo taisyklių sukurtos situacijos. Šie žaidimai itin patinka smalsiems, judriems ir greitiems vaikams. Štai tie judrieji žaidimai vaikams:

Vilkas. Žaidžiama erdvioje vietoje, priešingose pusėse ant žemės brėžiama linija – pažymima, kurioje vietoje yra „dvaras“. Visi žaidėjai sustoja viename gale arba kitame linijos gale. „Vilkas“ stovi viduryje ir šaukia „kas vilko bijo?“ Visi atsako – „niekas“ ir bėga pro „vilką“ į kitoje pusėje esantį „dvarą“. „Vilkas“ gaudo bėgančius žaidėjus, jei pavyksta pagauti, tai šis tampa pagalbininku ir jau kartu su „vilku“ gaudo kitus žaidėjus. Laimi tas, kurį pagauna paskutinį, o žaidžiant dar kartą pirmasis pagautasis tampa „vilku“.
Žiužis padėtas. Žaidėjai sustoja į eilę, vienas šalia kito. Kiekvienas už savęs pasideda kepurę. Žaidimo vedėjas vaikšto už žaidėjų ir kalba: „ugnis dega, derva verda, kam žiužį įdėti?“ Žaidimo vedėjas pasilenkia prie vienos kepurės, prie kitos ir vaidina, kad įdeda žiužį. Pagaliau jis iš tikrųjų į vieną kepurę įdeda žiužį ir sušunka „Žiužis įdėtas!”. Tada visi žaidėjai stveria savo kepures ir bėga, o tas, kurio kepurėje yra žiužis – muša bėgančius žaidėjus. Žaidėjams sustojus kitoje paskirtoje vietoje, žaidimas tęsiamas. O žiužį neša tas, kuriam jis buvo įdėtas į kepurę. Gali būti padėti ir du žiužiai iš karto.
Žuvų gaudymas. Žaidėjai pasirenka erdvę, kurioje galėtų judėti. Žaidėjai pasiskirsto į dvi lygias dalis. Vieni yra „žuvys“, kiti – „žvejai“. „Žuvys“ plaukioja, t. y. bėgioja po pasirinktą teritoriją. „Žvejai“ tvirtai susikimba rankomis, gaudo „žuvis“. Pakliuvę į žvejų glėbį žuvys gabenamos į „žvejų namą“. Sugaudžius visas „žuvis“, jos tampa „žvejais“, o „žvejai“ – „žuvimis“. Žaidimas tęsiamas.

Vaikų žaidimai lauke pagal dinamiką: statiški

Juos žaidžiant judesys – minimalus, žaidžiama vienoje vietoje. Taigi, žaidėjams nereikia pakeisti vietos, nereikia bėgioti, lenktyniauti. Tačiau šiuose žaidimuose svarbu strategiškai mąstyti, numatyti kelis žingsnius į priekį, gebėti prisitaikyti prie esamos situacijos, tiksliai laikytis žaidimo taisyklių.

Kiaušinių ridenimas. Paprastai šis žaidimas žaidžiamas Velykiniu laikotarpiu, ridenant dažytus, spalvingus kiaušinius. Visų pirma, padedamas ant žemės akmuo arba kulbė. Į jį įremiama išlinkusi, pusapvalė medžio žievė. Kiaušinis paleidžiamas riedėti aukščiausioje žievės dalyje. Tuos kiaušinius, kuriuos riedėdamas kiaušinis kliudo, pasiima ridentojas. O tada kiaušiniai vėl ridenami. Jei kiaušinis nekliudė kitų kiaušinių, paliekamas gulėti. Laimi tas ridentojas, kuris prisirenka daugiausiai kiaušinių. Prieš pradedant žaidimą visi žaidimo dalyviai išridena po vieną kiaušinį ir tik tada pradeda žaisti. Svarbu, kad ridentojas pasirinktų tinkamą kiaušinį, paleisti jį taip, kad būtų pelnytas kuo didesnis „laimikis“.
Ką kvepini? Susirandame pievelę, kurioje auga gėlės. Žaidėjai išsirenka po gėlelę, kiekvienas kitokią. Žaidėjui užriša akis ir pastato į pievelės vidurį. Visi paeiliui atneša jam savo gėlelę, žaidėjas gali uostyti, čiupinėti ir turi atspėti gėlės pavadinimą. Laimi tas žaidėjas, kuris atpažįsta daugiausiai gėlių.

Lauko žaidimai pagal dalyvių amžių

Šiuose žaidimuose patartina žaisti panašaus amžiaus dalyviams, kad gebėtų atlikti tam tikras užduotis ar veiksmus. Linksmi, energijos ir veiksmo reikalaujantys žaidimai sukelia smagias emocijas, džiugią nuotaiką, moko žaisti komandoje, dalintis vaidmenimis.

Avinas. Žaidėjai iš savo tarpo išsirenka „aviną“. Jis atsistoja avino poza – sulenkia kelius, paremia ant jų rankas ir palenkia galvą. Visi žaidėjai įsibėgėja ir šoka pražergtomis kojomis per jo nugarą, remdamiesi rankomis į „avino“ pečius. Tas, kuriam nepavyksta peršokti „avino“ jo nekliudžius, pats tampa „avinu“.
Karveliai. Ant žemės nubrėžiamas ratas – gūžta karveliams. Žaidėjai išsirenka „šeimininką“ ir „vanagą“. Visi kiti likusieji žaidėjai atlieka karvelių vaidmenį. „Karveliai“ subėga į ant žemės nubrėžtą ratą. Leidus „šeimininkui“ skraidyti, „karveliai“ gali išeiti iš rato ir bėgioti po nustatytą teritoriją. Kai „šeimininkas“ sušunka: „karveliai, gūžton, vanagas atskrenda!“, visi skuba sugrįžti, o „vanagas“ juos tuo metu gaudo. Jei kuris nors „karvelis“ sugaunamas, tęsiant žaidimą, jis taip pat tampa „vanagu“. Šį žaidimą galima žaisti ir maudantis negiliame vandens telkinyje.

Taigi, kaip jau turėjote progos pastebėti, žaidimai – puiki veikla, norint atrasti nevaržomą laisvę, norą sužinoti, atrasti, patirti. Tai – tinkamas būdas susipažinti su naujais žmonėmis, susidraugauti, pasidalinti potyriais, patirtimi, žiniomis. Tai būdas vaikams mokytis ir mokyti savitvardos, savikontrolės, vertinti kitų ir savo veiksmus, mokytis veikti komandoje ir prireikus – padėti komandos nariui. Galiausiai, žaisdami neabejotinai pasisemsite puikių emocijų ir aktyviai praleisite laiką kartu. Tad kiekviena iškyla į gamtą, svečiavimasis kaime gali tapti nepakartojama patirtimi, jei tik nepraleisite progos ir savo laiką paįvairinsite žaidimais.