Kalbos raida – ilgas ir nuoseklus procesas, kuris deja, neapsiriboja keliomis kalbos pamokomis. Jau pirmąją gyvenimo sekundę kūdikis pradeda leisti įvairius garsus. Galima teigti, kad tai pirmosios kalbos raidos užuomazgos. Pirmaisiais mėnesiais kūdikiai savo būsimą kalbą ugdo klausydami, vėliau – bandydami pamėgdžioti suaugusius, o dar vėliau – bandydami kartoti panašius garsus. Kada vaikas pradeda kalbėti rišliais sakiniais pasakyti sunku. Vienų kalbos raida itin ankstyva, kitų – lėtesnė. Visgi, galima tikėtis, kad pirmieji žodžiai iš jūsų vaiko lūpų pradės sklisti jau 10–12 mėn.
Pirmieji žodžiai
Manoma, kad mergaitės pradeda kalbėti anksčiau. Tiesa, laiko tarpas nėra jau toks didelis – vos kelių savaičių skirtumu. Maždaug nuo antrojo mėnesio kūdikiai eksperimentuoja ir bando suvokti, ką dar gero be maitinimosi ir seilėjimosi gali nuveikti su savo burnyte. Dar kūdikystėje mažyliai pradeda kalbėti jiems suprantama „gugu“ kalba, kitaip sakant – guguoti. Sulaukę kiek daugiau, nei pusės metų kūdikiai bando neaiškiais garsais intonuoti, mėgdžioti suaugusių kalbą. Vėliau, apie 9-12 mėn. galite tikėtis pirmųjų mamam, gaga, tete, tate junginių. Apie 12 mėnesį mažyliai pradeda sakyti pirmuosius žodžius. Pirmieji žodžiai, žinoma, nėra iš mokslinio žodynėlio, tai yra itin paprastos sandaros, dažnai pasikartojantys garsų dariniai, tokie, kaip mama, mamam, tete, auau ir panašiai. Vėliau vaikai pradeda kalbėti garsažodžiais – miau, brum brum, au au, pį pį, cip cip, bum kitaip tariant, tai, ką girdi aplinkoje. Sekantis kalbos raidos etapas – sąmoningas žodžių jungimas. Šiame etape vaikas pradeda kalbėti ne pavieniais žodžiais, bet trumpais junginiais – noriu mama, kas čia, kur miau. Tiesa, kai kurie junginiai dar nėra gerai tarpusavyje suderinti linksniais. Be to, pasiekus tokį kalbos lygį mažyliai itin daug klausinėja apie juos supantį pasaulį.
Lėtesnė vaikų kalbos raida
Jei jūsų kūdikiui jau metai ir jis vis dar nekalba – neišsigąskite. Kai kurių vaikų kalbos raida paprasčiausiai yra lėtesnė. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pirmąjį žodį mažylis tėvams dovanoja sulaukęs metų su puse ar vėliau. Visgi, jei jūsų vaikas tokio amžiaus sunkiai taria net pavienius garsus ir tai kelia jums nerimą – visuomet galite kreiptis į logopedus ir pasikonsultuoti jums rūpimais klausimais.
Kas gali lemti lėtesnę vaikų kalbos raidą?
Lėtesnę vaikų kalbos raidą gali lemti genetiškai perduodamos ligos, traumos arba neigiama patirtis. Įvairios ankstyvuoju gyvenimo metu patirtos traumos gali pavėlinti kalbos raidą lygiai taip pat, kaip ir gimdymo traumos ar persirgtos mamos ligos nėštumo metu. Be to, lėtesnę kalbos raidą gali sąlygoti ir augimas dvynių poroje, ypač jei vienas iš vaikų yra itin kalbus.
Vaikai, augantys dvikalbėse šeimose, pradeda kalbėti vėliau. Ir tai nėra joks sutrikimas! Įsivaizduokite – jūsų vaikas pirmaisiais gyvenimo metais mokosi sąvokas sieti su daiktais. O jei sąvokų kiekį padidinsite dvigubai? Jei vieną daiktą vadinsite dviem vardais? Natūralu, kad didesnį kiekį sąvokų girdintis mažylis ilgiau mokysis, ilgiau dėlios žodžius, kartais juos maišys. Be to, pradėję kalbėti dvikalbiai vaikai dažnai maišo kalbas, tačiau dėl to nereikėtų nerimauti, mat laikui bėgant žodžiai susidėlios į reikiamus skirtingų kalbų stalčiukus.
Specialistai teigia, kad viena iš vėluojančios kalbos priežasčių – išmanieji telefonai. Dažnai galima pastebėti, kad svečiuojantis, laukiant eilėse pas gydytoją ar kavinėje vaikai užimami įvairiais filmukais mobiliajame telefone. Ir dažniausiai jiems nesuprantama kalba. Toks būdas nuraminti vaiką gal ir geras, tačiau turi daugiau minusų, nei pliusų. Vienas iš minusų – lėtesnė kalbos raida. Net ir gimtąja kalba įgarsinti filmukai jūsų vaikui nepadės mokytis kalbos, mat tam reikalinga natūrali, gyva ir kintanti aplinka, o ne vaizdo įrašas jūsų telefone.
Patarimai, kaip galima padėti vaikui tarti pirmuosius žodžius
Norėdami paskatinti savo vaiko kalbos raidą tai turėtumėte daryti kur kas anksčiau, nei išgirstate pirmąjį žodį. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai kaupia žodžius, juos įsisąmonina, o tada, ištarę pirmuosius žodžius, tarsi sprogsta pažerdami žodžių, kurių tėveliai net nesitikėjo juos mokant. Tad norėdami, kad jūsų vaikas pradėtų kalbėti anksčiau ir sklandžiau, dar kūdikystėje galite jam padėti įvairiais būdais.
- Pasakokite istorijas, skaitykite knygas. Natūralus pasakojimas iš tėvų lūpų – ne tik ramina, padeda užmigti, bet ir moko jūsų vos kelių mėnesių kūdikį. Jei pirmaisiais mėnesiais vaikai ir nesupras jiems sekamos pasakos, tačiau girdės intonaciją, kuriamą nuotaiką, o tai – vienas iš kalbos elementų.
- Bendravimas gestais. Ne tik žodžiai, bet ir gestai gali padėti jūsų vaikui geriau kalbėti, o tiksliau – suprasti žodžius. Jei pasakojate apie didelį meškiuką, tai gestais pabandykite parodyti jo dydį, sakydami aš rodykite save, kreipdamiesi į vaiką – pirštu bakstelėkite į jį.
- Išlikite pozityvūs. Bet kokiu atveju vaikai geriau priima informaciją, jei ji pateikiama pozityviai. Pasistenkite kalbėdami su savo vaiku palikti dienos rūpesčius nuošalyje ir išlikite ramūs.
- Kalbą paverskite žaidimu. Vaikai daug greičiau pasisavina informaciją, jei ji pateikiama žaidimo forma. Žaislai vaikams gali padėti susieti sąvokas su daiktais, o įvairios žodžių mokymuisi skirtos kortelės ar knygelės su paveikslėliais į mokymosi procesą įnešti žaidimo elementų.
