Vaikų auklėjimas – didelio dėmesio susilaukianti tema. Neretai aplinkoje girdime daugybę dalykų apie tai, kaip auklėti vaikus, ką daryti ir ko nedaryti. Mus moko tėvai, kaimynai, draugai, įvairios televizijos žvaigždės, straipsniai ir dar daug kitų šaltinių. Visgi, auklėti mažuosius gali būti ne taip jau ir lengva. Ypač jei tai yra pirmagimis. Dažnai net ir paprasi kasdieniai iššūkiai tėveliams gali tapti tikru galvos skausmu. Egzistuoja daugybė patarimų kaip auklėti vaikus, todėl šio proceso bijoti nereikėtų. Pagrindinės vaiko auklėjimo taisyklės priklauso tik nuo jūsų pačių – jūsų įgytų žinių, perskaitytos informacijos, pasirinktos metodologijos ar intuicijos.
Informacija ir mokymai apie vaikų auklėjimą plačiai prieinami
Šiandien vaikų auklėjimas plačiai aptariamas įvairiose medijose: knygose, straipsniuose, žurnaluose, internetiniuose portaluose; kursuose ir mokymuose, konsultacijų su psichologais ir kitais vaikų specialistais metu ar net bendruomenėse. Kaip auklėti vaikus informacijos, patarimų, pamokymų yra tikrai daug, tiesiog reikia šiek tiek pasižvalgyti.
Knygos apie vaikų auklėjimą
„Kaip užauginti žmogų“, „Penkios vaikų meilės kalbos“, „Itin jautrus vaikas“, „Auklėjimas be dramų“ – tai tik keli knygų apie vaikus ir vaikų auklėjimą pavadinimai, kurias rekomenduoja ne tik ekspertai, bet ir tėveliai. Knygos naudingos tuo, kad jose galima rasti daugiau ir įvairesnės informacijos, jos puikiai tinka mėgstantiems skaityti ilgesnius tekstus ir labiau įsigilinti.
Straipsniai, žurnalai, interneto platybės
Vaikų auklėjimas aprašomas ir įvairiuose straipsniuose, žurnaluose ir interneto platybėse. Dažnai tai būna kur kas trumpesnės apimties tekstai su glaudesne, koncentruota informacija. Tai itin tinkamas variantas skubantiems ar norintiems gauti nedaug, tačiau itin svarbios informacijos. Be to, straipsniai neretai gvildena tuometines aktualijas, tad jie gali būti išties naudingi.
Mokymai vaikų auklėjimo tema
Pasaulyje egzistuoja daugybė vaikų raidos ir auginimo ekspertų, mokslininkų, profesionalių lektorių, kurie mielai dalinasi savo sukaipta patirtimi įvairiuose mokymuose. Vaikų auklėjimas dažnai aptariamas bent iš kelių perspektyvų, o pateikiami siūlymai yra ištirti ir išties veikiantys.
Psichologų ar kitų specialistų konsultacijos
Vaikų auklėjimas yra itin svarbus dalykas. Auklėjant formuojamas požiūris į vienus ar kitus dalykus, formuojamos vertybės. Kartais patiems įveikti šią užduotį gali būti sunku. Psichologai ir vaikų raidos specialistai visada gali padėti ir atsakyti į jums rūpimus klausimus, duoti naudingų patarimų, papasakoti, kaip turėtumėte elgtis ar kaip reaguoti į konkrečias situacijas, paaiškinti, kaip prieiti prie vaiko, kaip jį sudominti ir ką daryti, kad jis klausytųsi.
Bendraminčių bendruomenės ir kita pagalba
Dar vienas puikus būdas norintiems pasisemti ne teorinių, o praktinių žinių – įvairios bendruomenės. Tiek internete, tiek įvairiuose miestuose ar miesteliuose egzistuoja įvairūs mamyčių, tėvelių klubai ar sambūriai, kuriuose renkasi vaikus auginantys tėveliai. Tokiose bendruomenėse paprastai galima ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir gauti daugybę įvairių patarimų. Šauniausia, kad ten dalinamasi realiomis situacijomis ir praktiniais patarimais iš tokių pat tėvų, kaip ir jūs.
Informacijos, patarimų, mokymų vaikų auklėjimo tema tikrai gausu ir įvairiausiais pavidalais. Visgi, jei esate jau išbandę daugelį aukščiau vardintų dalykų, ar paprasčiausiai jie jūsų neįtikina ar neįkvepia, kviečiame jus pasidomėti vaikų auklėjimu skirtingose tautose.
Vaikų auklėjimas skirtingose tautose
Vaikų auklėjimas nebūtinai turi remtis vienos tautos patirtimi. Ko gero akivaizdu, kad pasaulyje egzistuojant daugybei religijų, tikėjimų, įsitikinimų, požiūrių, nuomonių, įpročiu ir papročių yra ir daugybė skirtingų auklėjimo būdų. Skirtingose tautose formuojasi specifiniai, tik tai šaliai ar tautai būdingi auklėjimo principai. Jei vienose šalyse yra itin svarbi vaiko laisvė, tai kitose – vaiko užimtumas.
Žydų vaikų auklėjimo principai
Šmaikštaujama, kad auklėjant vaikus remiantis žydiškuoju principu, galima užauginti genijus ir milijonierius. Žydai siekia auginti savimi pasitikinčią, įvairiapusę, stiprią ir protingą asmenybę, kuri būtų ne tik lanksti, bet ir mokėtų priimti sprendimus. Šios tautos tėvai niekada neskirsto savo vaikų – juos myli ir lepina vienodai. Nors siekiama sukurti kuo daugiau laisvės bręstančiam žmogui, visgi, galioja giežta disciplina. Tinkamam vaikų ugdymui labai svarbus ir tinkamas tėvų elgesys. Žydai visada tęsi savo vaikams duotus pažadus, atlieka savo pareigas. Visgi, individualumas žydų auklėjime užima, ko gero, svarbiausią vietą. Be to, šios tautos vaikų tėvai yra be galo atsidavę, mylintys ir besąlygiškai patenkinti kiekvienu vaiku. Jie niekada nepasakys, kad jų vaikas yra blogas ar negeras, jie visada girs savo vaikus, o šiems padarius kažką tikrai blogo švelniai paklaus kodėl toks geras vaikas iškrėtė tokią kvailystę. Nors žydai suteikia savo vaikams didelę laisvę, tačiau jie taip pat juos moko priimti visą atsakomybe už savo veiksmus. Tai daro ir patys tėvai.
Vaikų auklėjimas pagal japonus
Japonų vaikų auklėjimą galima suskirstyti į tris didesnius etapus. Vaikai iki 5-erių metų čia auginami kaip karaliai. Jiems leidžiama visiškai viskas. Jie lepinami, jiems leidžiama daryti ką tik jie pageidauja, tačiau vos išaušus 5-tąjam gimtadieniui viskas pasikeičia ko ne aukštyn kojomis. Nuo 5-erių iki maždaug 15 metų vaikai čia auklėjami itin griežtai. Kai kurie šį laikotarpį vadina vergo laikotarpiu. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikui priskiriamos griežtos taisyklės, prievolės ir pareigos. Maždaug nuo 15-os metų su vaiku elgiamasi jau kaip su suaugusiu. Tokio amžiaus ir vyresnis vaikas jau žino savo prievoles ir griežtai paklūsta taisyklėms. Įdomu tai, kad nuo seno japonų šeimos modelis – tėvas, motina ir du vaikai. Vyriausias vaikas čia visuomet išskiriamas iš kitų – jis laikomas sosto įpėdiniu. Vyresnysis vaikas turi daugiau teisių, bet ir daugiau pareigų. Įdomu tai, kad vaikų skirtį fiksuoja net ir kalba – japonų kalboje nėra tiesiog žodžių brolis ir sesuo, jie turi žodžius, reiškiančius vyresnysis brolis, jaunesnysis brolis, vyresnioji sesuo ir jaunesnioji sesuo. Be to, mergaičių ir berniukų auklėjimas čia labai skiriasi – berniukai auginami su intencija juos paversti šeimos galva, kuri siekia mokslo ir darbo aukštumų, o mergaitės – kaip būsimos namų šeimininkės, vaikų augintojos.
Vaikų auklėjimas pagal danus
Ko gero esate girdėję, kad danai laikomi vienais laimingiausių žmonių. Toks požiūris į gyvenimą ir pasaulį apskritai pradedamas formuoti dar vaikystėje. Įdomu tai, kad daniškas auklėjimas prasideda nuo žaidimo, tad nenuostabu, kad ši šalis pirmauja vidaus ir lauko žaidimų gamyboje. Ko gero, nėra vaiko, kuris nebūtų dėliojęs Danijos žaislų milžinės „Lego“ kaladėles. Jei pasigilinsite į skandinaviškas pasakas, filmus, knygas, ko gero, pastebėsite vieną didžiulį skirtumą nuo europietiškųjų– čia nebūtinai viskas pasibaigia ilgai ir laimingai. Manoma, kad kalbėjimas apie tikras patirtis, net ir itin nemalonias, ugdo autentiškus piliečius, kurie išmoksta lengviau įveikti įvairius sunkumus. Dar vienas dalykas, dėl ko danai užauga laimingesni, yra nuo vaikystės skiepijamas realistiškas optimizmas. Taip auklėjami vaikai net ir nemaloniausiose situacijose gebės įžvelgti privalumus. Empatija – dar vienas dalykas, ko Danijoje itin anksti pradedami mokyti vaikai. Atjauta, atvirumas, emocinis raštingumas vaikams padeda augti be baimių pasirodyti pažeidžiamiems, suprasti ne tik savo, bet ir aplinkinių emocijas ir poreikius. Jau dvidešimt metų, kaip Danijoje uždraustos fizinės bausmės vaikams. Jie auklėjimui telkiasi ne rykštelę, bet discipliną ir visapusišką palaikymą besimokantiems vaikams.
Kaip auklėja vaikus prancūzai?
Itin mandagūs, paklusnūs ir savarankiški prancūziukai žavi ne vienos tautos tėvus. Ką daryti ir kaip auginti, kad vaikas būtų savarankiškas, paklusnus ir mandagus atrado prancūzai. Visų pirma, mažieji labai anksti išmokomi to, kad tėvai – absoliutus autoritetas. Jų nustatytos taisyklės negali būti laužomos, o tartas žodis visuomet paskutinis. Tėvai čia nesitaria su vaikais, neatsiklausia jų nuomonės, netaiko išlygų. Nors iš pirmo žvilgsnio tokie tėvai turėtų būti itin giežti, jie geba išlaikyti draugišką toną ir besąlygišką meilę. Susilaukę vaikų prancūzai nenustoja siekti karjeros, nepaleidžia hobių ir neapleidžia draugų ir artimųjų. Vaikų gimimas jų neuždaro namuose, neapriboja. Įdomu tai, kad prancūzės, priešingai nei mes įpratę, nepuola prie vaiko vos jam pravirkus. Jos linkusios palaukti ir leisti jam nusiraminti pačiam. Taip mažyliai mokomi savarankiškumo. Prancūzų vaikai itin anksti pradedami mokyti gražių manierų ir etiketo. Nuo pat mažumės jie sodinami prie bendro stalo ir mokomi naudotis įrankiais, gražiai elgtis. Be to, jie mokomi su visais sutiktais pasisveikinti ir atsisveikinti.
Kad ir kiek pasaulyje egzistuotų įvairiausių vaikų auklėjimo teorijų, nebūtinai visos jos tiks kiekvienai atžalai. Visi vaikai yra skirtingi, jų poreikiai nėra vienodi, tad ir ne visada vienodos auklėjimo praktikos suveiks visiems vaikams. Visgi, auklėdami vaikus neturėtume pamiršti, kad vien drausminimu ar bausmėmis jų neužauginsime. Tam, kad vaikas užaugtų puikiu piliečiu reikia daug dėmesio skirti ir socialinių įgūdžių lavinimui. Kalbėkite su vaiku, mokykite jį užsiimdami viena iš mylimų jo veiklų ar susiraskite bendrą hobį. Dėlionės ir stalo žaidimai gali būti puikus būdas leidžiant laiką kartu vienas kitą pažinti ir mokytis naujų dalykų.
